9. Išminčiai sugėdinti,apstulbinti, įkliuvę į spąstus.Štai jie atmetė VIEŠPATIES žodį;iš kur gi jų išmintis?
10. Todėl jų žmonas atiduosiu kitiems,o jų laukus – užkariautojams.Juk jie visi, nuo mažiausio ligi didžiausio,godžiai ieško sau naudos;nuo pranašo ligi kunigo, visi jie veidmainiai.
11. Dukters, mano tautos, žaizdas jie tik apgydo,kartodami: ‹Viskas gerai! Viskas gerai!› –nors nėra gerai.
12. Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus elgesio,tačiau nesidroviir nežino, ką reiškia parausti iš gėdos.Todėl jie kris tarp žūvančių,jie sukniubs, kai aš juos bausiu’“, – sako VIEŠPATS.
13. „Tikrai surengsiu jų pjūtį! – tai VIEŠPATIES žodis. –Nebus vynuogių ant vynmedžionei figų ant figmedžio,net lapai bus nuvytę!Visa, ką jiems buvau davęs, išnyko“.
14. Ko gi dar sėdime?Susirinkime! Eime į įtvirtintus miestus,kad ten žūtume,nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, lėmė mums žūti.Jis davė mums gerti nuodų,nes mes nusidėjome VIEŠPAČIUI.